Vyresnio amžiaus suaugusieji į mokymosi aplinką įneša daug gyvenimiškos patirties, išminties ir smalsumo. Tačiau jie taip pat gali susidurti su iššūkiais, susijusiais su fizine sveikata, jutiminiais pokyčiais ir technologiniu raštingumu. Švietėjai yra atsakingi už įtraukios ir palankios seminarų patirties kūrimą, kuri įgalina vyresnio amžiaus suaugusiuosius tęsti mokymosi kelionę ir toliau aktyviai dalyvauti savo bendruomenėse.

Šiame skyriuje bus aptarti tokie pagrindiniai principai kaip prieinamumas, bendravimas, dalyvavimas ir lankstumas. Suprasdami ir taikydami šiuos principus, REMIND seminarų vedėjai gali sukurti dinamišką ir turiningą mokymosi patirtį, kuri susilauktų atgarsio tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų dalyvių. 

Bendrieji vyresnio amžiaus žmonėms skirtų dirbtuvių projektavimo principai

Rengiant specialiai vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytus seminarus, būtina atsižvelgti į jų unikalias savybes, poreikius ir pageidavimus. Štai keletas principų, kurių reikia nepamiršti:

Užtikrinkite prieinamumą: Užtikrinkite, kad seminaro vieta būtų lengvai prieinama ir pasiekiama. Pavyzdžiui, tualetas ir galimybė naudotis viešuoju transportu. Seminaro vieta turėtų būti gerai apšviesta ir patogi vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip sėdimų vietų išdėstymas. Pavyzdžiui, ant grindų esančias pagalves pakeiskite patogiomis, stabiliomis kėdėmis.

Gerbkite individualius skirtumus: Pripažinkite ir gerbkite vyresnio amžiaus suaugusiųjų dalyvių skirtingą patirtį, patirtį ir gebėjimus. Pritaikykite mokymo metodą, kad atsižvelgtumėte į skirtingus mokymosi stilius ir pageidavimus. Gerbkite besimokančiųjų savarankiškumą ir suteikite galimybę savarankiškai tyrinėti ir priimti sprendimus. Vėliau paaiškinsime, kaip tai padaryti.

Skatinkite aiškų bendravimą: Atkreipkite dėmesį į jutiminius pokyčius, pvz., klausos ar regos sutrikimus, kurie gali atsirasti su amžiumi. Vartokite aiškią ir glaustą kalbą, venkite žargono ar sudėtingų terminų. Kalbėkite nuosaikiu tempu ir garsiai, o prireikus suteikite galimybę paaiškinti ar pakartoti. Šios strategijos padės žmonėms, turintiems atminties sutrikimų (pvz., dėl demencijos ar Alzheimerio ligos) arba klausos sutrikimų. Naudokite vaizdines priemones, didelius šriftus ir garso stiprinimo sistemas, kad padidintumėte prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems jutimo sutrikimų.

Viso seminaro metu skatinkite aktyviai dalyvauti ir įsitraukti: Įtraukite interaktyvius užsiėmimus, diskusijas ir praktines užduotis, kad skatintumėte susidomėjimą ir įsitraukimą. Užtikrinkite, kad seminaro turinys būtų aktualus ir praktiškai pritaikomas vyresnio amžiaus žmonių kasdieniniame gyvenime. Daugiausia dėmesio skirkite prasmingoms ir pritaikomoms temoms, pavyzdžiui, sveikatai, bendruomenei, vienatvei ar (ne)turintiems technologinių įgūdžių.

Būkite lankstūs, lengvai prisitaikantys ir atviri grįžtamajam ryšiui: 

Atsižvelkite į įvairius vyresnio amžiaus suaugusiųjų dalyvių poreikius ir pageidavimus ir būkite pasirengę prireikus keisti veiklą ar tempą, kad užtikrintumėte įtrauktį ir įsitraukimą. Viso seminaro metu prašykite dalyvių grįžtamojo ryšio ir skatinkite apmąstyti mokymosi patirtį. Naudokitės šia grįžtamąja informacija, kad patobulintumėte seminaro dizainą ir jo vedimą būsimuose užsiėmimuose. Šioje kelionėje esate kartu!

Nukrypimas: Kaip reklamuoti seminarą vyresnio amžiaus žmonėms – kur ir kaip

Norint reklamuoti sąmoningumo kursus vyresnio amžiaus žmonėms, reikia apgalvotų pranešimų ir tikslingų informavimo strategijų, kad juos sudomintumėte ir paskatintumėte dalyvauti. Štai keletas veiksmingų būdų, kaip reklamuoti tokį kursą vyresnio amžiaus žmonėms:

Bendruomenės centrai ir vyresnio amžiaus žmonių organizacijos: Bendradarbiaukite su vietos bendruomenių centrais, senjorų centrais ir senelių bendruomenėmis, kad populiarintumėte kursus. Bendrosiose erdvėse išplatinkite skrajutes, plakatus ar brošiūras ir pasitelkite darbuotojus, kad jie skleistų informaciją savo nariams. Nepamirškite, kad medžiagos dizainą turite pritaikyti pagal tikslinę grupę. (daugiau apie tai toliau)

Į vyresnio amžiaus žmones orientuoti leidiniai: Reklamuokite kursus laikraščiuose, žurnaluose ar naujienlaiškiuose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms. Apsvarstykite galimybę skelbti reklamą leidiniuose, kurie skirti sveikatos, sveikatingumo ar gyvenimo būdo temoms.

Žodis iš lūpų į lūpas: Nenuvertinkite patenkintų dalyvių potencialo! Asmeninės rekomendacijos ir atsiliepimai gali paskatinti vyresnio amžiaus žmones dalyvauti kursuose.

Internetinės platformos: Pasinaudokite internetinėmis platformomis ir socialinės žiniasklaidos kanalais, populiariais tarp vyresnio amžiaus žmonių, pvz., „Facebook”, „Twitter” ar bendruomenės forumais. Sukurkite patrauklių pranešimų ar skelbimų, kuriuose būtų akcentuojama sąmoningumo nauda ir kurso reikšmė jų gyvenimui. Tačiau kurdami pranešimus vėlgi atsižvelkite į tikslinės grupės poreikius.

Vietos renginiai ir seminarai: Dalyvaukite vietos renginiuose, sveikatos mugėse ar seminaruose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms, ir reklamuokite REMIND kursą. Pastatykite stendą ar stalą su informacine medžiaga ir įtraukite dalyvius į pokalbius apie dėmesingo įsisąmoninimo naudą senstant.

Dizaino principai: Svarbu atsižvelgti į jų pageidavimus, interesus ir bendravimo stilių. Štai keletas esminių elementų, kurių turėtumėte nepamiršti:

Naudokite įskaitomus šriftus ir jų dydžius, kad tekstas būtų lengvai įskaitomas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems regos sutrikimų. Venkite dekoratyvinių šriftų arba smulkių šriftų, kuriuos gali būti sunku iššifruoti. Išlaikykite švarų ir neperkrautą maketą, kad žmonėms nebūtų per daug informacijos. Naudokite daug baltos erdvės, kad galėtumėte sutelkti dėmesį į pagrindinius elementus, pavyzdžiui, kurso pavadinimą, datą ir vietą. Turėtumėte pasirinkti kontrastingas teksto ir 

fono spalvas, kad tekstas būtų geriau įskaitomas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems regos sutrikimų arba spalvinio matymo trūkumų. 

• Žr. išteklius: Teksto įskaitomumo užtikrinimas – projektavimas žmonėms, turintiems silpną regėjimą

Pavyzdžiui, tamsius tekstus rašykite šviesiame fone arba atvirkščiai, kad užtikrintumėte įskaitomumą. Kai kalbama apie paveikslėlius, turėtumėte rinktis tokius, kurie būtų aktualūs ir patrauklūs vyresnio amžiaus žmonėms. Kalbant apie sąmoningumą, tai gali būti ramūs gamtos vaizdai, rami aplinka arba žmonės (įskaitant vyresnio amžiaus žmones!), praktikuojantys sąmoningą veiklą. Venkite pernelyg sudėtingų ar abstrakčių vaizdų, kuriuos gali būti sunku interpretuoti.

Skrajučių, plakatų, pranešimų, pranešimų turinys turėtų būti tiesiogiai susijęs su vyresnio amžiaus žmonių poreikiais, interesais ir siekiais. Vartokite įtraukią, pagarbią ir empatišką kalbą, pabrėždami dėmesingo įsisąmoninimo naudą geresnei savijautai, streso mažinimui ir ramybės bei pasitenkinimo jausmo skatinimui.

Taip pat nepamirškite, kad vyresnio amžiaus suaugusiesiems, norintiems susisiekti ar pasiteirauti apie kursą, reikėtų nurodyti keletą kontaktinių galimybių, pavyzdžiui, telefono numerius, el. pašto adresus ar svetainės URL. Užtikrinkite, kad kontaktinę informaciją būtų lengva rasti ir ji būtų matomoje vietoje reklamoje.

REMIND seminarų pritaikymas vyresnio amžiaus žmonėms

Sukurti sąmoningumo seminarą, pritaikytą vyresnio amžiaus žmonėms, reiškia, kad sąmoningumo praktikai turime taikyti pirmiau minėtus principus: atidžiai atsižvelgti į fizinį komfortą, kognityvinius gebėjimus, unikalią gyvenimo patirtį ir realijas. Taigi, planuodami seminarus, turėkite omenyje toliau nurodytus dalykus.

• Pažvelkite į darbalapį: Pritaikykite sąmoningumo seminarą vyresnio amžiaus žmonėms

Specialiąsias sąlygas jau aptarėme: Pasirinkite patogią ir prieinamą vietą su tinkamu sėdimų vietų išdėstymu, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų dalyvauti be nepatogumų. Apsvarstykite galimybę pasirūpinti pagalvėlėmis arba stabiliomis kėdėmis su atramomis nugarai, kad būtų galima prisitaikyti prie judėjimo ar lankstumo problemų. Planuodami užsiėmimus taip pat turite atsižvelgti į vyresnio amžiaus dalyvių fizines galimybes. Štai keletas praktikų, kurias siūlome įtraukti:

• Norėdami skatinti atsipalaidavimą, streso mažinimą ir dabarties momento suvokimą, galite įtraukti sąmoningo kvėpavimo pratimus kaip pagrindinę seminaro praktiką. Jie yra puiki pradžia; beveik kiekvienas gali taikyti paprastas technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas pilvu ar kvėpavimo skaičiavimas.
• Į seminarą įtraukite švelnių judesių praktiką, pavyzdžiui, jogą ant kėdės, taiči ar paprastus tempimo pratimus. Šie užsiėmimai padeda pagerinti lankstumą, pusiausvyrą ir bendrą savijautą.
• Siūlykite meditacijos užsiėmimus su vadovu, pritaikytus vyresnio amžiaus dalyvių poreikiams ir pageidavimams. Rinkitės meditacijos scenarijus, skirtus atsipalaidavimui, dėkingumui, užuojautai sau arba kūno suvokimui. Visą praktikos laiką teikite švelnų vadovavimą.
• Įtraukite pojūčius per dėmesingo įsisąmoninimo praktiką, susijusią su pojūčių suvokimu, pvz., dėmesingą valgymą, raminančios muzikos klausymąsi arba kūno pojūčių stebėjimą. Į seminarą įtraukite sąmoningo judėjimo ir vaikščiojimo praktikas, kad dalyviai galėtų užmegzti ryšį su savo kūnu ir aplinka. Vadovaukite sąmoningo vaikščiojimo pratimams saugioje ir palankioje aplinkoje, skatindami dalyvius pastebėti pėdų, kojų ir kvėpavimo pojūčius judant. Skatinkite dalyvius smalsiai ir atvirai tyrinėti kiekvieną jutiminę patirtį.
• Padėkite dalyviams sukurti realią ir ilgalaikę praktiką, parodydami jiems, kaip integruoti sąmoningumą į kasdienį gyvenimą. Pasiūlykite praktinių patarimų ir strategijų, kaip įtraukti sąmoningumo praktiką į įprastą veiklą. Suteikite išteklių, pavyzdžiui, vedamos meditacijos įrašų, sąmoningumo programėlių ar spausdintos medžiagos, kad galėtumėte toliau tyrinėti ir praktikuoti namuose.

Per visus užsiėmimus, teikdami nurodymus, turite vartoti aiškią ir glaustą kalbą. Išskaidykite metodus į paprastus veiksmus, venkite sudėtingos terminologijos ar abstrakčių sąvokų. Kiekvieną praktiką demonstruokite lėtai ir aiškiai, kad dalyviams būtų patogu sekti jos eigą. Būtų geriausia, jei taip pat būtumėte pasirengę pritaikyti sąmoningumo praktikas prie dalyvių poreikių ir gebėjimų. Būkite pasirengę pasiūlyti modifikacijas ar alternatyvas dalyviams, turintiems fizinių apribojimų ar jutimo sutrikimų, taip užtikrindami, kad visi galėtų patogiai dalyvauti.

Be to, nepamirškite, kad grįžtamasis ryšys yra jūsų draugas. Jis suteikia galimybę apmąstyti ir pasidalyti patirtimi viso seminaro metu ir leidžia dalyviams išreikšti savo mintis, emocijas ir įžvalgas, susijusias su sąmoningumo praktikomis. Tai padės jums tobulinti savo darbą ir puoselėti bendruomeniškumo ir ryšio jausmą.

Kitose šios pamokos dalyse aptarsime įtraukios dirbtuvių aplinkos ir bendruomenių kūrimą.

Pratimai:

Reflektyvūs klausimai:

• Kokių svarbiausių dalykų turėjote omenyje pritaikydami pratybas?
• Kaip pakeitimai, kuriuos atlikote, atitinka specifinius senjorų poreikius?
• Kiek pasitikite savo gebėjimais modifikuoti pratimus pagal skirtingus poreikius ir kokios papildomos pagalbos jums gali prireikti?

Norint pagerinti asmenų, kurie gali susidurti su sunkumais kasdienėje veikloje, gyvenimo kokybę, labai svarbu suprasti ir spręsti kasdienės veiklos problemas. Šie sunkumai gali kilti dėl įvairių veiksnių, įskaitant fizinę negalią, lėtines ligas ir visuomenės kliūtis. Pavyzdžiui, judėjimo sunkumai gali riboti žmogaus gebėjimą savarankiškai judėti, o bendravimo sunkumai gali trukdyti socialinei sąveikai ir ryšiams su kitais žmonėmis. 

Be to, asmenys, turintys veiklos apribojimų, gali susidurti su įvairiomis socialinėmis kliūtimis, kurios dar labiau padidina jų kasdienio gyvenimo sunkumus. Šios kliūtys apima neprieinamą infrastruktūrą, diskriminacinį požiūrį ir paramos paslaugų trūkumą. Šios visuomeninės kliūtys gali kelti papildomų sunkumų ir kliūčių, kai jos derinamos su asmeniniais veiksniais, tokiais kaip sveikatos būklė ar sutrikimai. 

Svarbu ne tik spręsti tiesiogines problemas, bet ir atsižvelgti į platesnius socialinius sveikatos ir gerovės veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmenims, turintiems veiklos apribojimų. Šie veiksniai apima galimybes įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, įperkamą būstą ir socialinės paramos tinklus.

Labai svarbu pripažinti įvairias kliūtis, su kuriomis susiduria fizinę negalią turintys asmenys, kad būtų užtikrintos aktyvaus ir visaverčio gyvenimo būdo galimybės. Nustatydami ir visapusiškai suprasdami šias kliūtis, galime kartu kurti veiksmingas strategijas joms įveikti mūsų REMIND seminaruose. Būdami kuo labiau integraciniai, galime skatinti didesnį vyresnio amžiaus žmonių ir kitų žmonių, kurie patiria pirmiau aprašytus apribojimus, savarankiškumą, gerovę ir bendrą gyvenimo kokybę. Šiame skyriuje sužinosite apie įvairių formų apribojimus ir (arba) sunkumus, su kuriais gali susidurti jūsų dalyviai, kad būtumėte pasirengę savo kursuose patenkinti įvairius poreikius.

a) Fiziniai ir psichologiniai iššūkiai

Gyvenimas su fizine negalia ir apribojimais gali labai paveikti žmogaus kasdienę veiklą. Pavyzdžiui, dėl traumų ar įgimtų sutrikimų apribotas judėjimas gali trukdyti dalyvauti fizinėje veikloje, sportuoti ar mankštintis. Prisitaikymas prie pagalbinių priemonių, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlių ar protezų, taip pat gali būti iššūkis. Paprastai kalbame apie įvairių rūšių apribojimus. Vis dėlto, žinoma, jie kartais persipina: viena vertus, turime fizinės sveikatos veiksnius. Kita vertus, turime emocinių ir psichologinių veiksnių. 

Sveikatos problemos ir ligos gali labai apriboti kasdienę veiklą. Tokie susirgimai kaip lėtinis skausmas, nuovargis, širdies ligos ar kvėpavimo takų sutrikimai gali apriboti žmogaus galimybes užsiimti fiziniais pratimais ar sportu. Be to, šios sveikatos problemos gali sumažinti energijos lygį ir bendrą savijautą, todėl tampa sunkiau palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Suprasti, kaip įvairios sveikatos problemos ir ligos veikia kasdienį gyvenimą, yra labai svarbu, norint parengti tinkamas intervencines priemones ir paramos struktūras. 

Be fizinių apribojimų, emociniai ir psichologiniai veiksniai gali trukdyti dalyvauti kasdienėje veikloje ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Stresas, nerimas ir depresija gali sumažinti motyvaciją ir trukdyti įsitraukti į fizinę veiklą, sportą ar mankštą. Be to, aktyvumą gali sumažinti baimė susižeisti, menkas pasitikėjimas savimi ar izoliacijos jausmas. Psichologinę įtampą gali sukelti ir laiko trūkumas, trukdantis pradėti aktyvų gyvenimo būdą.

Suvokus fizinių ir psichologinių sunkumų, su kuriais susiduria žmonės, įvairovę, galima sukurti specialiai pritaikytas paramos sistemas ir intervencines priemones, padedančias įveikti šias kliūtis ir puoselėti gerovę kasdieniame gyvenime.

b) Socialiniai ir aplinkosaugos iššūkiai

Socialinės paramos trūkumas arba ribotas socialinių ryšių palaikymas gali sukelti izoliacijos jausmą ir sumažinti norą dalyvauti kasdienėje veikloje. Tai gali lemti „nusistovėjusį” gyvenimo būdą, t. y. žmonės nebeišeina iš aplinkos, prie kurios yra pripratę ir (arba) kurioje jaučiasi patogiai, ir ima vengti ar bijoti išbandyti naujus dalykus. Tai gali sukelti neigiamų padarinių sveikatai. 

Socialinė sąveika ir parama yra labai svarbūs formuojant asmens kasdienybę ir gerovę. Šeimos nariai ir draugai gali padrąsinti, motyvuoti ir suteikti atsakomybės jausmą, padėti užsiimti fizine veikla ir įveikti įvairias kliūtis. Tyrimai rodo, kad stiprūs socialiniai tinklai daro teigiamą įtaką įsitraukimui į fizinę veiklą ir padeda įveikti tokias įprastas kliūtis kaip motyvacijos stoka ar baimė susižeisti. 

Kitas veiksnys, į kurį turėtumėte atsižvelgti, yra asmeniniai pomėgiai ir interesai, nes jie daro didelę įtaką norui užsiimti fizine veikla. Asmenys yra labiau linkę dalyvauti jiems patinkančioje veikloje, o tai lemia aktyvesnį gyvenimo būdą. Vis dėlto ribota galimybė užsiimti mėgstama veikla gali sumažinti motyvaciją reguliariai sportuoti. Mažas energijos lygis taip pat veikia kai kuriuos žmones, pavyzdžiui, dėl nepakankamo miego, streso ar sveikatos sutrikimų. Dėl šių priežasčių žmonės gali jaustis pavargę ir negalėti reguliariai sportuoti. Kai kurie žmonės, ypač vyresnio amžiaus, gali vengti fizinės veiklos, nes baiminasi, kad gali susižeisti arba pabloginti esamas sveikatos problemas. Be to, išlaidos gali būti kliūtis naudotis viešuoju transportu, sveikatos priežiūros ar kitomis profesionaliomis paslaugomis.

Aplinkos elementai taip pat gali palengvinti arba apsunkinti dalyvavimą kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, transportas turi įtakos galimybei naudotis paslaugomis ir dalyvauti bendruomenės renginiuose. Kaip minėta anksčiau, tokios problemos kaip nepakankamas viešasis transportas, neprieinami keliai arba saugių pėsčiųjų ar dviračių takų trūkumas gali riboti galimybes ir norą užsiimti fizine veikla. Ir net jei žmonės gali pasiekti objektą, jis gali pasirodyti neatitinkantis jų poreikių. Taip pat paminėtume tokius veiksnius, kaip nesaugūs rajonai ir viešųjų erdvių sportui ar poilsiui nebuvimas. 

Tarkime, kad suprantate asmenines kliūtis ir pageidavimus ir kaip instruktorius tenkinate įvairius poreikius. Tokiu atveju suteiksite asmenims galimybę pritaikyti savo požiūrį į kasdienę veiklą ir padėsite jiems perimti sveikesnius įpročius ir aktyvesnį gyvenimo būdą.

c) kasdienės veiklos iššūkiai 

Namų ruošos darbai, tokie kaip valymas, maisto gaminimas ir skalbimas, yra neatsiejami nuo kasdienio gyvenimo. Su amžiumi šios užduotys tampa sunkesnės ir kelia iššūkių. Pagal Tarptautinę funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikaciją gebėjimas savarankiškai atlikti šias užduotis yra labai svarbus norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Tai labai prisideda prie žmogaus savarankiškumo ir gerovės jausmo. 

Tokia instrumentinė veikla, kaip apsipirkimas, finansų valdymas ir transportas, yra šiek tiek sudėtingesnė nei pagrindiniai namų ruošos darbai, tačiau vis tiek yra gyvybiškai svarbi kasdieniam funkcionavimui. Ši veikla reikalauja aukštesnio lygio pažintinių funkcijų ir problemų sprendimo įgūdžių. Gebėjimas savarankiškai atlikti instrumentines užduotis yra labai svarbus norint išsaugoti savarankiškumą.

Sąmoningumo mokymas taip pat gali padėti žmonėms ir padėti jiems išlaikyti (ar net sustiprinti) savarankiškumą.

Iššūkiai, strategijos ir sprendimai

Dabar, kai žinote, su kokiais iššūkiais gali susidurti žmonės, laikas ieškoti sprendimų. Vykdydami kasdienę veiklą, daugelis žmonių susiduria su kliūtimis, kurios gali trukdyti jų gyvenimo kokybei. Labai svarbu įvertinti šiuos iššūkius ir parengti strategijas, kaip juos veiksmingai įveikti.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių sunkumų yra mobilumas, kuris gali trukdyti dalyvauti fizinėje veikloje. Norėdami išspręsti judėjimo problemas, pateikiame keletą pasiūlymų, kaip įveikti fizinio aktyvumo kliūtis:

• Pakeiskite veiklą pagal savo įgūdžių lygį.
• Išnagrinėkite alternatyvius pratimus, kurie gali būti tinkamesni.
• Jei reikia, naudokite pagalbinius prietaisus.

Įveikiant kasdienės veiklos iššūkius labai svarbu išsikelti realius tikslus, atsižvelgiant į savo galimybes ir išteklius. Tikslų suskirstymas į įgyvendinamus etapus ir nuolatinis pažangos stebėjimas gali padidinti pasitikėjimą savimi ir sustiprinti pasiekimų jausmą. Norėdami užtikrinti veiksmingą tikslų nustatymą, atsižvelkite į šiuos patarimus:

• Padėkite besimokantiesiems suskirstyti tikslus į mažesnius, pasiekiamus žingsnius.
• Reguliariai stebėkite pažangą ir prireikus koreguokite tikslus.
• Prireikus kreipkitės pagalbos į specialistus.

Taikydami aktyvų ir visapusišką požiūrį į sunkumų vertinimą ir įveikimą, žmonės gali pagerinti savo bendrą gyvenimo kokybę ir veiksmingiau vykdyti kasdienę veiklą. Taip pat turėtumėte padėti jiems pastebėti ir pasidžiaugti mažais pagerėjimais.

Kasdienės veiklos sunkumai gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus suaugusieji gali turėti fizinių apribojimų dėl su amžiumi susijusių sveikatos sutrikimų, todėl, norint palaikyti gerą savijautą, reikia ką nors keisti. Lyčių skirtumai taip pat gali turėti įtakos veiklos iššūkiams, pavyzdžiui, kai moterys, be kitų pareigų, turi rūpintis slauga ar namų ūkio reikalais, todėl gali patirti stresą ir turėti mažiau laiko savęs priežiūrai. 

Be to, prisiminkite, ką sakėme anksčiau: Kai kuriems žmonėms su amžiumi atlikti šias užduotis darosi vis sunkiau ir tai gali būti gana daug energijos reikalaujantis darbas. Tas pats pasakytina ir apie neįgaliuosius, taigi ir apie daugelį vyresnio amžiaus žmonių. Kaip aptarta pirmiau, jie susiduria su unikaliais kasdienės veiklos iššūkiais, kylančiais dėl fizinių apribojimų ar visuomenės kliūčių. Siekiant skatinti įtrauktį ir lygias galimybes, labai svarbios yra pritaikymo strategijos ir prieinamos patalpos, įskaitant:

• Pritaikytos mankštos programos, atitinkančios konkrečius neįgaliųjų poreikius.
• prieinamas viešasis transportas ir infrastruktūra.
• Pritaikomosios įrangos ir pagalbinių technologijų teikimas.
• Kultūriniai ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai

Kultūriniai ir socialiniai bei ekonominiai skirtumai gali turėti didelės įtakos kasdienės veiklos iššūkiams. Šių skirtumų šalinimas yra labai svarbus siekiant sušvelninti sveikatos skirtumus ir užtikrinti lygias galimybes visiems žmonėms. Strategijos, skirtos skirtumams šalinti, gali būti šios:

• Bendruomenės inicijuotos iniciatyvos, kuriomis siekiama padidinti galimybes naudotis ištekliais.
• kultūriniu požiūriu jautrios sveikatos stiprinimo pastangos.
• Ekonominės programos, kuriomis siekiama skatinti socialinę lygybę ir mažinti kliūtis, trukdančias dalyvauti kasdienėje veikloje.

Pratimai:

Reflektyvūs klausimai:

• Kokią įtaką jūsų tapatybė ir patirtis daro jūsų požiūriui į įtrauktį ir sankirtas?
• Kokias konkrečias strategijas įgyvendinsite, kad sukurtumėte labiau įtraukią ir tarpsektorinę seminarų aplinką?
• Kaip galite toliau mokytis ir tobulinti savo supratimą apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį?

Kurti palankią bendruomenę yra iššūkių. Tapus bendruomenės, kuri nesutampa su jūsų vertybėmis ar interesais, nariu, galite nusišalinti ir prarasti galimybes bei naudą. Todėl labai svarbu ištirti įvairias galimybes ir skirti laiko suprasti potencialių bendruomenių dinamiką, kad kiekvienas galėtų tapti jų dalimi.

Kodėl turėtume kurti įtraukią ir palankią aplinką

Sukurti palaikančią bendruomenę dirbtuvių metu svarbu dėl kelių priežasčių: 

• Palaikanti bendruomenė sukuria aplinką, kurioje dalyviai jaučiasi patogiai užduodami klausimus, dalydamiesi idėjomis ir ieškodami grįžtamojo ryšio. Tai skatina aktyvų dalyvavimą ir padeda geriau suprasti seminaro turinį. Jaučiant kolegų ir pagalbininkų palaikymą, gali padidėti dalyvių motyvacija aktyviai dalyvauti seminaro veikloje. 
• Palaikanti bendruomenė skatina asmenis ir toliau dalyvauti mokymosi procese ir būti jam atsidavusiais. Ji taip pat skatina dalyvių bendradarbiavimą, sudaro palankias sąlygas užmegzti ryšius ir dalytis žiniomis. Dalyviai gali mokytis vieni iš kitų patirties, požiūrių ir žinių, taip sustiprindami mokymosi patirtį. 
• Palaikanti bendruomenė sukuria teigiamą emocinę aplinką, kurioje dalyviai jaučiasi vertinami, gerbiami ir priimami. Tai prisideda prie priklausymo jausmo ir gerovės, mažina stresą ir nerimą, susijusį su naujų sąvokų ar įgūdžių mokymusi. Tokia bendruomenė taip pat padeda dalyviams ugdyti esminius minkštuosius įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo, bendradarbiavimo ir empatijos. 

Šie įgūdžiai vertingi ne tik dirbtuvėse, bet ir profesinėje bei asmeninėje aplinkoje. Tai taip pat pagerins seminaro išlaikymo ir užbaigimo rodiklius, nes skatins dalyvių atskaitomybės ir padrąsinimo jausmą. Jausdami kolegų ir tarpininkų paramą, asmenys motyvuojami atkakliai įveikti iššūkius ir sėkmingai užbaigti seminarą. 

Galiausiai, nors tai ne mažiau svarbu, dirbtuvių bendruomenėje užmegzti ryšiai ir santykiai gali turėti ilgalaikį poveikį ir po dirbtuvių. Dalyviai gali ir toliau palaikyti vieni kitus net ir pasibaigus seminarui, taip skatindami nuolatinį mokymąsi ir augimą, o tai taip pat padeda išvengti socialinės izoliacijos.

Kaip sukurti įtraukią ir palankią aplinką

Kuriant palankią bendruomenę seminarų metu, reikia sukurti aplinką, kurioje dalyviai jaustųsi vertinami, gerbiami ir galėtų atvirai dalytis savo mintimis, patirtimi ir idėjomis. Štai keletas strategijų, padėsiančių tai pasiekti:

Į traumą orientuotas požiūris: Supraskite, kad bet kuris dalyvis gali būti patyręs traumą. Į traumą orientuotas požiūris reiškia, kad reikia pripažinti traumos simptomus ir pripažinti, kokį vaidmenį trauma gali atlikti asmens gyvenime. Šis požiūris apima dalyvių fizinio, psichologinio ir emocinio saugumo užtikrinimą.

Būkite jautrūs nelaimės požymiams: Atkreipkite dėmesį į emocinio streso ir traumos reakcijų požymius. Jei pastebėjote, kad dalyviui sunku, diskretiškai pasiūlykite paramą arba pertrauką. Taip pat naudinga turėti privačią erdvę, į kurią kas nors galėtų nueiti, jei jam reikėtų akimirkos atsitraukti nuo grupės.

Tolesni veiksmai: Jei mokymų metu ar po jų dalyvis rodo nerimo požymius, palaikykite su juo ryšį ir pasiūlykite paramą arba, jei reikia, nukreipkite jį į specialistus.

Nustatykite aiškius lūkesčius: Seminaro pradžioje nustatykite aiškius elgesio ir bendravimo lūkesčius. Pabrėžkite aktyvaus klausymosi, pagarbos skirtingoms nuomonėms ir konstruktyvaus grįžtamojo ryšio svarbą.

Sukurkite saugią erdvę: Sukurkite pasitikėjimo ir psichologinio saugumo atmosferą, kurioje dalyviai jaustųsi patogiai, nebijodami, kad bus pasmerkti ar išjuokti. Skatinkite atvirą dialogą ir prireikus užtikrinkite konfidencialumą.

Užtikrinkite pasitikėjimą ir supratimą: Skirkite laiko ledlaužiams ir komandos formavimo veikloms, kad dalyviai susipažintų vieni su kitais ir užmegztų ryšį. Skatinkite ir skirkite laiko neformaliam besimokančiųjų bendravimui per pertraukas ar grupinę veiklą, kad sustiprintumėte jų tarpusavio ryšius.

Skatinti dalyvavimą: Aktyviai prašykite visų dalyvių prisidėti ir sudarykite galimybes visiems prisidėti prie diskusijų ir veiklos. Naudokite įtraukią kalbą ir palengvinimo metodus, kad tylesni ar mažiau savimi pasitikintys dalyviai jaustųsi skatinami pasisakyti.

Teikite palaikančius atsiliepimus: Siūlykite konstruktyvią grįžtamąją informaciją palaikančiu ir negrasinančiu būdu. Sutelkite dėmesį į stipriąsias puses ir tobulintinas sritis, skatinkite dalyvius palaikyti vienas kito augimą ir tobulėjimą.

Pozityviai spręskite konfliktus: Skatinti atvirą bendravimą, empatiją ir norą išklausyti skirtingus požiūrius yra labai svarbu sprendžiant konfliktus ir puoselėjant vieningą bendruomenę. Pagarbiai ir konstruktyviai pripažinkite ir spręskite kylančius konfliktus ar nesutarimus. Skatinkite dalyvius atvirai bendrauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų. Nevenkite spręsti konfliktų, ypač jei jie paliečia kitą žmogų. Ignoravimas dažnai atrodo kaip abejingumas aukai ir sukuria vienišumo jausmą. Jei nesate tikri, kaip reaguoti, privačiai paklauskite asmens, ar jam viskas gerai ir kaip galite jį palaikyti. Taip pat galite paklausti kitų instruktorių nuomonės.

Švęskite įvairovę: Pripažinkite ir švęskite dalyvių patirties, kilmės ir požiūrių įvairovę. Įtraukite veiklą ar diskusijas, kurios išryškina įvairovės turtingumą ir skatina supratimą bei vertinimą. Tačiau žinokite, kuo skiriasi kultūrų vertinimas ir kultūrinis pasisavinimas. (Toliau pateikiame daugiau šaltinių šia tema).

Teikite išteklius ir paramą: Siūlykite išteklius, priemones ir paramos paslaugas, kad padėtumėte dalyviams įveikti sunkumus ar kliūtis, su kuriomis jie gali susidurti seminaro metu ar po jo. Jei reikia, sujunkite dalyvius su atitinkamais paramos tinklais ar bendruomenės ištekliais.

Skatinkite besimokančiuosius palaikyti ryšį: Pavyzdžiui, kas mėnesį organizuokite pusryčius, kuriuos rengia visi ir visiems. Tai padeda sustiprinti santykius ir tęsti bendruomenės jausmą, kurį užauginote per kursus. Be to, tai puikus momentas pateikti indėlį ir įkvėpimą nuolatiniam mokymuisi, bendradarbiavimui ir tinklų kūrimui.

Įgyvendindami šias strategijas galite sukurti palankią bendruomenę, kurioje dalyviai jaustųsi vertinami, gerbiami ir galėtų mokytis bei augti kartu.