Šioje dalyje apžvelgsime REMIND technikas – kas tai yra ir kodėl jos svarbios sąmoningumui. REMIND technikos padeda mums būti dėmesingesniems, geriau bendrauti ir suvokti, kas vyksta aplink mus. Jie yra tarsi planas, kaip pagerinti savo savijautą ir kaip susidoroti su iššūkiais. Panagrinėkime, kas yra REMIND technikos ir kaip jos gali realiai pakeisti mūsų darbą ir asmeninį gyvenimą.

REMIND metodų supratimas

REMIND metodai apima sąmoningų praktikų rinkinį, kuriuo siekiama ugdyti reflektyvų įsitraukimą, empatišką bendravimą ir sąmoningą suvokimą švietimo ir socialinėje aplinkoje. REMIND akronimas reiškia „Reflektyvus įsitraukimas”, „Sąmoningas suvokimas”, „Sąmoningas klausymasis”, „Nesmerkiantis priėmimas” ir „Gilus įsijautimas”.

• Reflektyvus įsitraukimas: Reflektyvus įsitraukimas – tai skatinimas asmenis apmąstyti savo mintis, emocijas ir patirtį. REMIND metodai, skatinantys refleksyvų įsitraukimą, padeda asmenims ugdyti savimonę, kritinio mąstymo įgūdžius ir giliau suprasti save bei juos supantį pasaulį. 
• Sąmoningas įsisąmoninimas: Dėmesingas įsisąmoninimas – tai visiškas buvimas akimirkoje ir dėmesingas, nesmerkiantis savo minčių, jausmų ir kūno pojūčių įsisąmoninimas. REMIND metoduose integruojamos tokios praktikos kaip sąmoningumo meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ir pojūčių suvokimo veikla, siekiant ugdyti dalyvių sąmoningumą.
• Sąmoningas klausymasis: Sąmoningas klausymasis pabrėžia aktyvų ir empatišką klausymąsi, kai žmonės atidžiai klausosi kitų požiūrių be išankstinio nusistatymo ar išsiblaškymo. Taikant sąmoningo klausymosi metodus, REMIND metodais skatinami prasmingi ryšiai, pasitikėjimas ir atviras bendravimas švietimo ir socialinėje aplinkoje.
• Nesmerkiantis priėmimas: Tai reiškia, kad reikia priimti žmogaus patirtį, mintis ir emocijas, jų nekritikuojant ir nevertinant. REMIND metodais sukuriama saugi erdvė, kurioje dalyviai jaučiasi patvirtinti ir priimti, o tai palengvina atvirumą, pažeidžiamumą ir autentišką saviraišką.
• Gili empatija: Giluminė empatija reiškia, kad reikia suprasti ir įsijausti į kitų žmonių emocijas, patirtį ir požiūrį. REMIND metodais ugdoma gili empatija skatinant užuojautą, empatiją ir jautrumą kitų žmonių individualiems poreikiams ir iššūkiams.

Šiame skyriuje nagrinėsime REMIND metodų poveikį švietimo ir socialinio darbo specialistams, taip pat jų reikšmę besimokantiesiems, ypač pagyvenusiems asmenims ir asmenims, esantiems vidutiniame ar vėlesniame gyvenimo etape. Integruodami REMIND metodus į savo profesinę praktiką, pedagogai ir socialiniai darbuotojai gali padidinti savo veiklos efektyvumą, skatinti gerovę ir kurti palankią mokymosi aplinką. Pabandykime perteikti išsamų supratimą, kuo REMIND metodai naudingi pedagogams, socialiniams darbuotojams ir besimokantiesiems įvairiose amžiaus grupėse ir kontekstuose.

Privalumai pedagogams

REMIND metodai teikia daug naudos pedagogams, nes leidžia jiems kurti patrauklią ir palankią mokymosi aplinką, didinti mokymo veiksmingumą ir skatinti savo pačių gerovę. Į savo praktiką įtraukdami REMIND metodus, tokius kaip refleksyvus įsitraukimas, sąmoningas įsisąmoninimas ir sąmoningas klausymasis, pedagogai gali užmegzti prasmingus ryšius su mokiniais ir besimokančiaisiais, palengvinti gilesnę mokymosi patirtį ir ugdyti empatijos ir pagarbos kultūrą bet kokioje švietimo aplinkoje.

Išmokos socialiniams darbuotojams

Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį teikiant paramą asmenims ir bendruomenėms, kuriems jos reikia, o REMIND metodai gali padidinti jų gebėjimą teikti užuojautos kupiną ir veiksmingą priežiūrą. Integruodami REMIND metodus į savo profesinę praktiką, socialiniai darbuotojai gali ugdyti didesnį savęs pažinimą, emocinį atsparumą ir empatiją, kad galėtų jautriai ir užjaučiančiai įveikti sudėtingus iššūkius. Be to, REMIND metodai skatina socialinių darbuotojų rūpinimąsi savimi ir užkerta kelią jų perdegimui, taip užtikrindami, kad jie ir toliau galėtų teikti kokybišką pagalbą tiems, kuriems jos reikia.

Nauda besimokantiesiems

Besimokantiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie yra vidutinio ir vėlesnio amžiaus, REMIND metodai yra vertingos priemonės, padedančios pagerinti gerovę, atsparumą ir gyvenimo kokybę. Dalyvaudami sąmoningumo praktikose, tokiose kaip reflektyvus įsitraukimas, sąmoningas įsisąmoninimas ir gili empatija, besimokantieji gali ugdyti savimonę, emocinį reguliavimą ir tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, dėl kurių pagerėja psichikos sveikata, sustiprėja socialiniai ryšiai ir pagerėja bendra gyvenimo kokybė. REMIND metodai taip pat padeda besimokantiesiems lengviau įveikti gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, išėjimą į pensiją, ir lengviau prisitaikyti, taip skatinant tikslo ir pasitenkinimo jausmą vėlesniais metais.

Šiuolaikinėje sparčiai besikeičiančioje ir daug pastangų reikalaujančioje darbo aplinkoje, norint užtikrinti bendrą laimę ir produktyvumą, labai svarbu išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp darbo pareigų ir asmeninės gerovės. Sąmoningumo praktika yra vertinga priemonė, padedanti valdyti stresą, didinti atsparumą ir puoselėti pusiausvyros bei pasitenkinimo jausmą tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Šiame skyriuje nagrinėsime sąmoningumo naudą skatinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant strategijas, kaip veiksmingai valdyti stresą ir jo pasekmes. Stengsimės pateikti išsamų supratimą, kaip sąmoningumas gali pakeisti mūsų požiūrį į darbą ir gyvenimą.

Streso valdymas pasitelkiant sąmoningumą

Sąmoningumo praktika padeda geriau išlaikyti pusiausvyrą ir perspektyvą, todėl žmonės gali teikti pirmenybę savo gerovei ir profesinėms pareigoms. Sąmoningumas skatina žmones nustatyti ribas, nustatyti sveiką rutiną ir skirti laiko savęs priežiūrai, pavyzdžiui, mankštai, poilsiui ir bendravimui su artimaisiais. Įtraukdami dėmesingumą į savo kasdienį gyvenimą, asmenys gali pasiekti didesnę darną tarp darbo ir asmeninių įsipareigojimų, o tai lemia didesnį bendrą pasitenkinimą ir pasitenkinimą.

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimas

Sąmoningumo praktika padeda geriau išlaikyti pusiausvyrą ir perspektyvą, todėl žmonės gali teikti pirmenybę savo gerovei ir profesinėms pareigoms. Sąmoningumas skatina žmones nustatyti ribas, nustatyti sveiką rutiną ir skirti laiko savęs priežiūrai, pavyzdžiui, mankštai, poilsiui ir bendravimui su artimaisiais. Įtraukdami dėmesingumą į savo kasdienį gyvenimą, asmenys gali pasiekti didesnę darną tarp darbo ir asmeninių įsipareigojimų, o tai lemia didesnį bendrą pasitenkinimą ir pasitenkinimą.

Dėmesio sutelkimo ir produktyvumo didinimas

Sąmoningumo praktika pagerina kognityvines funkcijas ir dėmesio kontrolę, todėl didėja susikaupimas ir produktyvumas darbo vietoje. Mokydami protą išlikti dabarties būsenoje ir susitelkti į užduotį, žmonės gali įveikti išsiblaškymą ir atidėliojimą, todėl jų darbas tampa veiksmingesnis ir efektyvesnis. Sąmoningumas taip pat skatina kūrybiškumą ir inovacijas, nes žmonės geriau prisitaiko prie savo vidinių išteklių ir įžvalgų.

Atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti ugdymas

Dėmesingumas skatina atsparumą, nes padeda žmonėms išsiugdyti lanksčią ir prisitaikančią mąstyseną iššūkių ir nesėkmių akivaizdoje. Išmokę nereaguoti ir priimti pokyčius, žmonės gali lengviau ir užtikrintai įveikti netikrumą ir nelaimes. Sąmoningumas taip pat skatina užuojautą sau ir rūpinimąsi savimi, todėl žmonės gali atsigauti po nesėkmių ir išlaikyti pozityvų požiūrį į nelaimes.

Išėjimas į pensiją yra reikšmingas gyvenimo pokytis, suteikiantis ir galimybių, ir iššūkių, nes žmonės prisitaiko prie kasdienės rutinos, vaidmenų ir santykių pokyčių. Sąmoningumo praktika yra vertingas įrankis, padedantis lengviau ir atkakliau įveikti šiuos pokyčius ir padedantis pensininkams naujame gyvenimo etape išsiugdyti tikslo, prisitaikymo ir geros savijautos jausmą. Šiame skyriuje nagrinėsime sąmoningumo naudą, skatinančią visavertį išėjimą į pensiją, įskaitant strategijas, kaip valdyti pokyčius, priimti naujas ribas ir kovoti su vienišumo jausmu. Panagrinėkime, kaip sąmoningumas gali padėti pensininkams atvirai ir pozityviai priimti šį naują gyvenimo etapą.

Pokyčių priėmimas pasitelkiant sąmoningumą

Sąmoningumo praktika padeda pensininkams lengviau priimti ir prisitaikyti prie kasdienės rutinos ir vaidmenų pokyčių. Ugdydami dabarties suvokimą ir nesmerkdami savo patirties, pensininkai gali pasinaudoti išėjimo į pensiją teikiamomis galimybėmis augti ir tyrinėti. Sąmoningumas skatina žmones atsisakyti prisirišimo prie praeities tapatybių ir lūkesčių, todėl jie gali pasinaudoti naujomis galimybėmis ir iš naujo atrasti save išėję į pensiją.

Prisitaikymas prie naujų ribų

Išėjus į pensiją dažnai tenka prisitaikyti prie naujų fizinių, finansinių ir socialinių apribojimų, o tai gali būti iššūkis asmenims, įpratusiems prie aktyvaus ir savarankiško gyvenimo būdo. Sąmoningumo praktika skatina užuojautą sau ir susitaikymą su šiais apribojimais, padeda pensininkams ugdyti atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Sutelkdami dėmesį į dabartį ir ugdydami dėkingumą už tai, ką vis dar gali daryti, pensininkai gali rasti džiaugsmo ir pasitenkinimo veikloje, kuri atitinka jų dabartinius gebėjimus ir interesus.

Vienatvės jausmo problemos sprendimas

Išėję į pensiją žmonės kartais jaučiasi vieniši ir socialiai izoliuoti, nes nutrūksta su profesiniu gyvenimu susiję socialiniai ryšiai ir rutina. Sąmoningumo praktika skatina ryšio ir priklausymo jausmą, ugdant užuojautą, empatiją ir nesmerkiantį savęs ir kitų priėmimą. Pensininkai gali pasitelkti sąmoningumą, kad puoselėtų prasmingus santykius, įsitrauktų į bendruomenės veiklą ir rastų tikslą bei ryšį naujame gyvenimo etape.

Įrodyta, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktika teikia daug naudos asmenims, kurie susiduria su įvairiomis sveikatos būklėmis, pradedant lėtiniu skausmu ir baigiant psichikos sveikatos sutrikimais. Šiame skyriuje nagrinėsime, kaip dėmesingas įsisąmoninimas gali papildyti tradicinį medicininį gydymą ir padėti žmonėms valdyti tokias ligas kaip fibromialgija, hipertenzija, depresija ir nerimas. Ugdant dabarties momento suvokimą, užuojautą sau ir atsparumą, sąmoningumo praktika įgalina asmenis veiksmingiau susidoroti su ligos keliamais iššūkiais ir skatina sveikimą bei gerovę. Panagrinėkime transformuojantį sąmoningumo potencialą gerinant įvairiomis ligomis sergančių asmenų gyvenimo kokybę.

Fibromialgijos simptomų valdymas

Fibromialgija – tai lėtinė skausmo liga, kuriai būdingas plačiai paplitęs raumenų ir skeleto skausmas, nuovargis ir miego sutrikimai. Sąmoningumo praktika, pavyzdžiui, kūno skenavimo meditacija ir švelnūs judėjimo pratimai, yra veiksmingos strategijos fibromialgijos simptomams valdyti ir bendrai savijautai gerinti. Ugdydami kūno pojūčių suvokimą ir praktikuodami nesmerkiantį skausmo priėmimą, fibromialgija sergantys asmenys gali sumažinti simptomų sunkumą, pagerinti skausmo įveikimo įgūdžius ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Hipertenzijos lygio mažinimas

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, yra dažna širdies ir kraujagyslių liga, susijusi su padidėjusia širdies ligų ir insulto rizika. Įrodyta, kad sąmoningumo praktikos, tokios kaip sąmoningumo meditacija ir gilaus kvėpavimo pratimai, mažina kraujospūdį ir gerina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Skatindamas atsipalaidavimą, streso mažinimą ir emocinį reguliavimą, dėmesingas įsisąmoninimas padeda asmenims veiksmingiau valdyti hipertenziją ir sumažinti su ja susijusių komplikacijų riziką.

Depresijos simptomų palengvinimas

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis liūdesys, beviltiškumas ir susidomėjimo kasdiene veikla praradimas. Sąmoningumu pagrįstos intervencijos, tokios kaip sąmoningumu pagrįsta kognityvinė terapija (MBCT), siūlo veiksmingas strategijas, kaip palengvinti depresijos simptomus ir išvengti atkryčio. Ugdydami dabarties momento suvokimą ir užuojautą sau, depresija sergantys asmenys gali nutraukti neigiamus mąstymo modelius, pagerinti emocinį reguliavimą ir išsiugdyti geresnę savijautą bei atsparumą.

Nerimo simptomų valdymas

Nerimo sutrikimams būdingas pernelyg didelis nerimas, baimė ir fiziniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas ir prakaitavimas. Sąmoningumo praktika, pavyzdžiui, sąmoninga meditacija ir sąmoningas kvėpavimas, yra veiksmingos priemonės nerimo simptomams valdyti ir emocinei gerovei skatinti. Ugdant dabarties momento suvokimą ir nerimą keliančių minčių bei pojūčių priėmimą, nerimu sergantys asmenys gali sumažinti simptomų sunkumą, pagerinti įveikos įgūdžius ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Be teorinių sąvokų ir mokslinių tyrimų rezultatų, pavyzdžiai ir patarimai suteikia neįkainojamų įžvalgų apie praktinį sąmoningumo praktikos taikymą ir poveikį įvairioms amžiaus grupėms ir profesijoms. Remdamiesi pavyzdžiais ir užuominomis, naudotojai ir dalyviai gali geriau suprasti, kaip galima efektyviai įgyvendinti sąmoningumo technikas ir kokių teigiamų rezultatų jomis galima pasiekti. Šiame skyriuje nagrinėsime pavyzdžius ir užuominas, kurios išryškina transformuojantį sąmoningumo poveikį įvairioms tikslinėms grupėms, įskaitant įvairaus amžiaus asmenis ir tokias profesijas kaip mokymas, konsultavimas ir slauga. Pažiūrėkime, kokios yra šios įkvepiančios istorijos, kad turiningiau suvoktume sąmoningumo potencialą didinti gerovę ir atsparumą realioje aplinkoje.

1 lentelė.  Sąmoningumo praktikos pavyzdžiai ir užuominos mokymo ir slaugos aplinkoje.

Šioje lentelėje pateikiami trys (3) nesudėtingi sąmoningumo pratimai, kuriuos kiekvienas gali išbandyti, kai jam reikia protinės pauzės, emocinio postūmio ar tiesiog nori akimirkai įsidėmėti aplinką. Kviečiame kiekvieną dieną skirti 10 minučių šiems pratimams ir stebėti, kaip jie gali pakeisti jų perspektyvą. Investuoti laiką į šiuos pratimus tikrai verta. 

2 lentelė. Trys (3) nesudėtingi sąmoningumo pratimai. Adaptuota iš: Whitfield, T., Barnhofer, T., Acabchuk, R. et al. The Effect of Mindfulness-based Programs on Cognitive Function in Adults: A Systematic Review and Meta-analysis (Sisteminė apžvalga ir metaanalizė). Neuropsychol Rev 32, 677-702 (2022). https://doi.org/10.1007/s11065-021-09519-y